Kaip nuraminti/ užmikdyti nemiegantį 2 mėnesių kūdikį?

Kažkur tarp pieno ir miego ir ką darau, kai jau atrodo nieks nepadeda.

Dar prieš gimstant kūdikiui mąsčiau, kad būtų patogiau, jei įprasčiau maitinti sėdėdint, o ne gulint kaip su pirmu mažyliu. Nes ypač esant ne namuose buvo labai sunku pamaitinti kitaip nei gulint. Dar gi skaičiau, kad taip lengviau atskirti miegą nuo maitinimo ir lengviau mokyti savarankiškai užmigti (iki to dar neatėjome).

Taigi, 2-3 savaites gulint maitinamas kūdikis puikiai miegojo, perėjus prie sėdimo maitinimo, prasidėjo bėdos su dieniniu miegu (gal tik taip sutapo, bet kaip kiekviena mama bandau atrasti kokius nors priežastinius ryšius). Naktinis miegas nenukentėjo ir vis dar buvo puikus (kėlimasis kas 3-4 val. maitinti man yra pakeliamas, bet dažniausiai išmiega daugiau. Dėl pieno gamybos nepergyvenu, nes dienomis žindau dažnai, bet kam sekasi sunkiau ilgų pertraukų nerekomenduočiau). Tam, kad kūdikis miegotų bandžiau visokius būdus, kurie daugiau ar mažiau veikia:

• Tiesiog laikymas rankose - padeda tik tada, kai kūdikis yra įmigęs ir tai karts nuo kart dar reikia suptelt.
• Supimas ant lovos ar žindymo pagalvės - po maitinimo sėdint labai patogu jau pradedantį snausti kūdikį pasupti su visa pagalve, taip patogiau laikyti ar perdėti. Aišku, jei kūdikis tiek pavargęs, kad  užmigtų be supimo, tai tiesiog sėdžiu ir leidžiu užmigti. Gal vėliau pavyks tokioje būsenoje esant paguldyti savarankiškai pamaitintą, paglostyti ir užmigs pati :)
• Nešiojimas rankose - vėlgi, jei nėra per daug suirzusi, padeda prisnausti ar užmigti. O kylant neramumams (esant sočiu pilvuku) jau reikia aktyviau sūpuoti nešiojant arba pereiti prie kamuolio.
• Supimas ant kamuolio - "ultimate gun" griebiamės, kai jau erzelis yra aukščiausio lygio ir visiškai nebeturime, kur dėtis. Puikiai užsnaudžia.

Šie būdai dažniausiai yra tik trumpalaikiai ir kūdikis miega, kol laikai ant rankų, o padėjus pabunda (dar neišmokome taip puikiai paguldyti, bet kartais pavyksta).

Laisvų rankų būdai:

• Automobilinė kėdutė - dėl netokios taisyklingos sėdėjimo (tokio amžiaus kūdikių negalima sodinti ir ilgai laikyti šiose kėdutėse) stengiamės naudoti kuo mažiau, bet labai patogu užsūpuoti ir sukneksėjus pasupti.
• Babybjorn gultukas - labiau naudojam būdravimui, lengvam nuraminimui, bet kartais ir užsupam trumpam miegeliui.
• Supamas lopšys - kol kas mažajai niekaip nepavyksta jame nusiraminti ar užmigti, patogu padėjus užmigusią dar pasupti.
• Vežimėlis - geriausiai veikia lauke, bet neužtenka tik pastatyti, reikia važinėti kol užmigs, ir sukreksėjus pasupti. Grįžus namo ir pastačius vežimą namie dar nemažai pamiega.
• Vaikjuostė/ nešioklė - dar vienas "ultimate gun", kai reikia visiškai laisvų rankų, pvz. pagaminti valgyt, parsivesti sūnų iš darželio. Šiek tiek užtrunka, kol įmiega, bet nešiojant gali miegoti ilgai. Vienintelis minusas, kad ilgai nešiojant paskausta nugarą, o paguldžius dažniausiai pabunda.
• Maitinant gulint - užmiega tik nakčiai.

Va kol kas taip ir žaidžiam. Ko nepadarysi dėl mažutėlių, jei jiems reikia artumo ir šilumos. Vis dėl to jau planuoju skaityti Gina Ford "Sveiko kūdikio dienotvarkė" ir pagalvoti apie "švelnų" šio metodo taikymą. Apskritai sunkiai įsivaizduoju, kaip mano kūdikis gali užmigti savarankiškai, bet negali žinoti, gal yra kokių paslapčių ir dienotvarkę vykdant pagal kūdikio aktyvumo ritmą pavyktų.

Apie dienotvarkės taikymą paskaitas veda ir rašo Giedrė Veličkienė "Sąmoningos mamos".
Dviejų mamų atsiliepimai kaip jos taiko dienotvarkę Mandriu ir Esu Mama.

Ir kaip išgirdau iš vienos mamos: "Geras miegas (dieną), atneša gerą miegą (naktį)".

Dublis Nr.2 - grįžtam į blogą

Paskutiniai metai buvo gana įtempti - iš Bergeno išsikraustėme prieš Kalėdas dar nežinodami ar ten grįšim, pusmetį praleidom siaubingoj dušnumoj Singapūre, aplankėm Bali salą Indonezijoje, Malaiziją (Johr Bahru, Tioman, Kuala Lumpur), Tailandą (Bankokas, Koh Lanta, Krabi), džiaugėmės malonia vasara Lietuvoj, kur pakeliavome po mums nežinomas vietoves, vėl krovėmės lagaminus ilgam išvykimui į Norvegiją, ten nuvykus išleidome sūnų į darželį, lankiau norvegų kursus, laisvu laiku siuvau, dar persikraustėm į naują butą ir visų šitų įvykių metu išnešiojau ir pagimdžiau dukrytę, kuri jau artėja iki 2 mėnesių ribos ir atrodo gyvenimas tuoj tuoj atsistos į vėžes :)

Tikiuosi tai ne iliuzija ir tikrai pavyks. Temų sukaupta nemažai, gal po truputėlį jos atguls į blogo įrašus ir mano istorijos ir  įžvalgos taps vertos dėmesio.

Pastebėjau, kad rašydama apmąstau daug giliau, užfiksuotos įžvalgos padeda sąmoningai imtis ugdymo, lavinimo plano sudarymas (net jei tik dalinai pavyksta jį įgyvendinti) padeda pasitempti ir į tėvystę žiūrėti ne kaip į pertraukas tarp kitų veiklų, o kaip nuoseklų ir tikslingą procesą.